Kaip išsirinkti gerą alyvuogių aliejų: ką verta žinoti prieš perkant

Alyvuogių aliejus dažnai vadinamas vienu sveikiausių riebalų, tačiau parduotuvių lentynose pasirinkimas toks didelis, kad ne visada aišku, kuo vienas aliejus iš tiesų skiriasi nuo kito. Užrašas „extra virgin“ dar negarantuoja, kad laikote rankose tikrai gerą produktą. Todėl verta žinoti kelis pagrindinius dalykus, kurie padeda pasirinkti kokybišką alyvuogių aliejų ir neapsigauti.

Extra virgin – ką tai iš tikrųjų reiškia?

„Extra virgin“ – tai aukščiausia alyvuogių aliejaus kategorija. Ji reiškia, kad aliejus:

išgautas tik mechaniniu būdu (be chemijos),
spaustas žemoje temperatūroje,
neturi jutiminių defektų,
pasižymi labai mažu rūgštingumu (iki 0,8 %).

Svarbu suprasti, kad tai – minimalūs reikalavimai. Du extra virgin aliejai gali labai skirtis skoniu, aromatu ir verte organizmui, nors abu formaliai atitinka šią kategoriją.

Rūgštingumas: svarbus, bet ne vienintelis rodiklis

Rūgštingumas dažnai minimas kaip pagrindinis kokybės kriterijus, tačiau jis parodo tik alyvuogių būklę spaudimo metu, o ne bendrą aliejaus „gerumą“.

Žemas rūgštingumas (0,2–0,4 %) rodo, kad alyvuogės buvo sveikos ir greitai perdirbtos.
Tačiau rūgštingumas nepasako nieko apie skonį, aromatą ar polifenolių kiekį.

Todėl labai žemas procentas yra geras ženklas, bet jis neturėtų būti vienintelis pasirinkimo kriterijus.

Derliaus metai – svarbiau nei galiojimo data

Vienas dažniausių nesusipratimų – orientavimasis tik į galiojimo datą. Iš tikrųjų alyvuogių aliejus yra šviežias produktas, o jo vertingiausios savybės laikui bėgant silpnėja.

Derliaus metai parodo, kada alyvuogės buvo nuskintos.
Geriausia rinktis aliejų iš paskutinio arba einamojo derliaus.
Net ir nepradarytas aliejus laikui bėgant praranda aromatą ir antioksidantus.

Jei ant butelio derliaus metai nenurodyti – tai dažnai ženklas, kad gamintojas to nelaiko privalumu.

Skonis – vienas svarbiausių kokybės rodiklių

Geras extra virgin alyvuogių aliejus niekada nėra neutralus. Jam būdingi trys pojūčiai:

vaisiškumas – alyvuogių, žolės, žalių lapų aromatai,
kartumas – juntamas liežuvio gale,
aštrumas – lengvas „kutenimas“ gerklėje.

Šie pojūčiai nėra defektas – priešingai, jie dažnai rodo, kad aliejuje yra natūralių polifenolių. Visiškai švelnus, „beskonis“ aliejus dažniausiai reiškia mažą natūralių bioaktyvių junginių kiekį.

Polifenoliai – svarbu, bet su saiku

Polifenoliai yra natūralūs antioksidantai, randami alyvuogėse. Jie siejami su:

oksidacinio streso mažinimu,
širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu,
priešuždegiminėmis savybėmis.

Tačiau verta suprasti, kad:

organizmas pasisavina tik dalį polifenolių,
labai didelis jų kiekis nebūtinai reiškia proporcingai didesnę naudą,
itin aukšto polifenolių kiekio aliejai dažnai būna labai kartūs ir aštrūs.

Kasdieniam vartojimui dažnai geriausias pasirinkimas yra subalansuotas aliejus, kurio skonis leidžia jį naudoti reguliariai, o ne tik „sveikatinimo tikslais“.

Kilmė ir gamintojas – ne tik šalis, bet ir istorija

Užrašas „pagaminta Graikijoje“, „Ispanijoje“ ar „Italijoje“ pats savaime nieko negarantuoja. Svarbiau:

ar aiškiai nurodytas gamintojas,
ar žinoma alyvuogių veislė,
ar aliejus spaudžiamas paties augintojo ar didelėje gamykloje.

Mažesni, aiškiai identifikuojami ūkiai dažnai skiria daugiau dėmesio kokybei, derliaus laikui ir laikymo sąlygoms.

Pakuotė – smulkmena, kuri nėra smulkmena

Kokybiškas alyvuogių aliejus nemėgsta:

šviesos,
karščio,
deguonies.

Todėl verta rinktis aliejų:

tamsaus stiklo butelyje arba metalinėje pakuotėje,
laikomą atokiau nuo tiesioginės šviesos.

Skaidrus plastikas ar skaidrus stiklas dažnai reiškia kompromisą kokybės sąskaita.

Apibendrinant

Renkantis gerą alyvuogių aliejų verta žiūrėti ne į vieną skaičių ar užrašą, o į visumą: šviežumą, skonį, kilmę ir tai, ar aliejų norėsis naudoti kasdien. Geras extra virgin alyvuogių aliejus neturi būti tobulas laboratorijoje – jis turi būti gyvas, natūralus ir tinkantis jūsų virtuvei.